Kategorijos 'Filmai' įrašai

Tarakonaz

Spider-Man trilogija

1. Parkeris buvo tikras duchas, kad po voro įkandimo nepasakė apie tai mokslininkams. O šiaip visai nieko. Gražiai jis ten supuojasi ant savo siūlų. Bet va manęs neįtikino, kad iš Parkerio mokykloj šaipytųsi. Linksmai, nuotaikingai susižiūrėjo filmas, todėl ir neturiu ką ir bepasakyt. 8/10.
2. Man visiškai nepatiko, kad tiek daug žmonių sužinojo apie Žmogaus Voro tapatybę… Vaje, kaip dramatiška – geriausias draugas sužinojo, kad jo nekenčiamas Žmogus Voras yra jo geriausias draugas. Ir tai dar ne viskas. Taip pat ir MJ sužino, kad Parkeris – Žmogus Voras. AJAJAI!!! Kaip tai viską neva paaiškina!!! PTFU. Nu bet bliamba, kaip mane dar erzino meilės vingiai šioj daly. Nu visiškas absurdas. Parkeris šimtą kartų kartoja, kad jiedu negali būt kartu dėl to, kad tai būtų per daug pavojinga MJ – visgi jis turi priešų. Va-jė-zau. Dzin, kad ir pirmoj, ir antroj daly MJ tampa blogiečių grobiu/įkaitu. Tai kokia dar didesnė rizika gali būt? Taip pat panašu, kad trečioj daly (rašau dar nematęs trečios dalies) priešas bus Parkerio draugas Bilas, o jis žino viską – ir tai, kad Parkeris – Žmogus Voras, ir tai, kad jis myli MJ. Nu tai kokia tada prasmė? Gerai nors tiek, kad MJ sugalvojo pabėgt iš vestuvių ir surizikuot. 6/10.
3. Per daug priešų. Nu šitas nu bl… Nu toks neįdomus, toks jau, hm. Aišku, jei būčiau nematęs pirmųjų dviejų, tai gal ok. Bet jei žiūrint visus iš eilės, tai šitame nieko naujo ir įdomaus nebėra. Bet gražus, malonus akiai – ypač juodieji šliužai labai dailiai, glotniai judėjo, klijavosi prie kūno. 4/10.

Tarakonaz

Ad Hoc: Nepatogus Kinas

45 nemokami filmai! Ir ne šiaip belenkokie, o sukeliantys aštrius jausmus ir diskusijas. Daugiau info – nepatoguskinas.lt – ‘žmogaus teisių kino festivalis‘.

Skalvija:

Pasaka:

Velniškai daug filmų. Į visus nueit turbūt neįmanoma, o ir ne į visus norisi. Kol kas esu 100% tikras, kad eisiu į ‘Vilniaus Getas 2009′ – svarbiausia nepavėluot pasiimt nemokamų kvietimų.

10-24 (Š.) – 17:00 – Kasimas
Tarakonaz

Malda su Lioru

JAV dokumentinis filmas apie paauglį sergantį Dauno sindromu ir besiruošiantį vienai svarbiausių švenčių žydų paaugliui – Bar micvai. Šis filmas, beje, buvo rodomas Pasakoje nemokamai.

Pirmasis minčių srautas buvo susijęs su vaikų pašaipomis – iš jo nesišaipė. Jį visiškai suprato, jį stengėsi palaikyti, kad tik būtų kuo lengviau jam gyvent. Su juo žaisdavo… Aš neįsivaizduoju tokios situacijos Lietuvoj. Juk vaikai žiaurūs! Jie šaipytis, tyčiotis gali iš menkiausių smulkmenų, o Dauno sindromu sergančio vaiko tikrai nepaliktų ramybėj. Kai dar gyvenau Viršuliškėse, kieme vaikščiodavo jau suaugęs žmogus (Vaidas), bet sergantis Dauno sindromu. Pamenu, kad visada sveikindavosi su absoliučiai visais. Mano vardą žinojo, prasimesdavom keliais sakiniais (dažniausiai sakydavo ‘grįžo jau tavo mama, stovi mašina – mačiau aš’). Tačiau buvo vaikų, kurie šaipydavosi, juokdavosi iš jo. Kartais matydavau, kaip į jį mėto slyvas, augančias netoliese. Tada Vaidas pradėdavo juos gaudyt. O vaikams linksma, aišku…

Antras toptelėjęs dalykas – religija. Kažkaip vis tolerantiškesnis darausi šiuo atžvilgiu. Na, tiesiog… Jei žmogui tai padeda, jam taip lengviau gyvent, tai tegul tiki jis kuo tik nori, ne? Gal net drįsčiau iškelti hipotezę, kad gal tikintys yra intelektualesni kažkokiu aspektu ir todėl jie sugeba tikėt… Pabrėžiu, kad čia tik hipotetiška mintis. Nors greičiausiai jiems tiesiog trūksta atramos, gyvenimo priežasties, paaiškinimo visam kam. Bet tai nėr blogai!

Numeris trys – ar labai sunkiau tokį vaiką augint? Taip. Tačiau, kaip sakė vienas žydukas filme: Liorui Dievas siuntė išbandymą gyventi su Dauno sindromu, o mūsų išbandymas – Lioras. Kažkaip panašiai. Tėvams irgi nelengva, bet būna ir kurioziškų situacijų. Ir šiaip Lioras visai sąmojingai sugebėdavo pajuokaut, rimčiau ką pasakyt. ‘He’s retarted, not stupid’ – sakė jo tėvas.

Filmas vertas dėmesio – keliose vietose sugraudino, keliose vietose va privertė smegenis dirbt. Tikrai rekomenduočiau visiems. Pažiūrėjus pasijauti… Net nežinau, bet šiaip ar taip – jausmas naudingas.

Tarakonaz

Nemokami kino seansai

Pasiėmiau iš Skalvijos ir Pasakos programas (Skalvija – viso spalio mėnesio; Pasaka – iki spalio 18) ir susižymėjau markeriu nemokamus seansus viena spalva, o kuriuos norėčiau pamatyt (bet mokami) – kita spalva. Tai pamąsčiau, kad nemokamais seansais galėčiau ir pasidalinti – per kokį langą tarp paskaitų visai smagu būtų nubėgt į kiną!

Skalvija:

Pasaka:

Kol kas labiausiai viliojančiai atrodo rytojus – du filmus galima pažiūrėt. Norėjau šiandien nueit į Skalvijos nemokamą seansą, bet kaip tik man paskaita bus… Už informacijos tikslumą neatsakau – kaip parašyta kino teatrų programuose, taip parašiau ir čia.

Tarakonaz

Viršvalandžiai

M. Scorsese ‘After Hours’ labai gerai suėjo. Su VUPSA (daug psichų) žiūrėjau, beje. Stulbinantys sutapimai (likimas? gyvenimo mesti iššūkiai?). Kokių minčių kelia? Kartais reikia tokių gyvenimo ’sukrėtimų’ vien tam, kad grįžtum atgal į gyvenimo taką. Toptelėjusios mintys ‘aš nenoriu tos rutinos, aš noriu gyventi‘ tera priemonė padedanti suvokti, kad toji rutina yra pati mieliausia ir norisi gyventi rutiną. Viską gadina įkaltas galvon stereotipas, kad rutina – blogis. O kodėl? Jei žmogui patinka stabilumas, gyvenimo užtikrintumas be netikėtų posūkių, tai tegul sau gyvena rutinoj. Nieks nedraudžia bandyt iš jos pabėgt, o jei nepavyks, tai vadinasi, kad ir nereikia. Ir bullshit, jei kas sako, kad gyvenimas be netikėtumų yra nuobodus. Čia maksimalus subjektyvumas – reikia mokėt ir kitą požiūrį suprast. Dar viena mintis, kuri kilo – kultūrinis šokas (man ir asmeniškai teko patirti). Bet apie tai išsiplėst šįkart nenoriu.

Tarakonaz

Duburys

Duburys‘. Nu mane erzina, kad lietuviai stengias kurti kuo labiau ‘ne formatą’. Žiūrint atrodo, kad tai buvo pagrindinis tikslas. Arba tiesiog ties tuo susikoncentravęs buvau. Nu nereikia bijot holivudiškumo! Vizualiai visai maloniai, jaukiai nuteikia ’senos juostos’ efektas, sovietinė veiksmo atmosfera. Nu bet kaip erzina, kad Marytė visada kalba rusiškai, nors su ja bendravo lietuviškai (ir ji puikiai supranta šią kalbą). Ar nerado tinkamos lietuvės aktorės, ar kaip (prigooglinau, kad čia buvo ukrainietė)? Dar visgi apvirškinus šiek tiek, pasidariau išvadą, kad duočiau tik 5/10 balų (nu ok, ištempčiau ir iki 6). Nu nedžiugina. 5#=159#.

Senesni įrašai »