Testavom! Tiesa, aš buvau keleivio vietoje, tai anoks ir ‘testavimas’. Pirmoji buvo naujoji Mazda 6 (2.0 litrų, automatinė pavarų dėžė) – atrodo išties įspūdingai. Viduje gan patogu, niekas nesukelia diskomforto. Salono apdaila santūri, graži, atrodo kokybiškai. Neprisisegus diržo priekyje, pypsi ir šviečia lemputė, o gale neprisisegus niekas nepypsės, degs tik lemputė. Labai gerai – mama tingi segtis diržą, o aš jai dėl to vis ūžiu smegenis. Užvedus automobilį, automatiškai įsijungia šviesos ir šildomas langas. Pajudėjom. Pradžiai kiek nedrąsiai, bet po kurio laiko išsukom iš aikštelės. Pirmas įspūdis – malonus ir švelnus važiavimas, bei stabdymas. Stabdymas nustebino labiausiai – stabdo labai tolygiai, net sakyčiau, maloniai. Tiesiog nesijaučia to momento, kai pradedama stabdyt ir visas stabdymo laikas tiesiog praplaukia. Kelio nelygumai sugeriami pagirtinai. Nesitikėjau tokio jausmo. Pakaba kiek kietesnė nei senesniame modelyje, nes sugeriami visiškai visi nelygumai, bet jie sugeriami minkštai. Sunku apibūdinti tą jausmą, bet labiausiai tinkanti frazė ‘minkštas kietumas’ (logikos neieškokite). Oras, beje, buvo tragiškas – minusinė temperatūra ir lietus, todėl ant valytuvams nepasiekiamų lango vietų susidarė ledas. Važiuojant ant 140 km/h mama sugalvojo pažiūrėt kaip mašina laikosi ant kelio ir ‘truputį’ pasiukiojo vairą. Aš su Mazda atstovu persigandom, o ji leptelėjo ‘truputį slysta’ (prisiminkite, koks buvo oras). Automatinė greičių dėžė jungia pavaras ties ~3000 aps/min, o jei važiuojama agresyviau – ~3500 aps/min. Dar galima pasirinkti sekvencinę (pusiau automatinę) pavarų dėžę, kur pavaras perjungi pats, bet nėra sankabos pedalų. Deja, pamiršau pasiūlyt išbandyt šią naujovę. Prietaisų skydelis labai patogus – viskas ko reikia išdėstyta aiškiai ir tvarkingai. Beveik viską galima valdyti ant vairo esančiais mygtukais. Muzikos megėjams suteiktos labai geros sąlygos – 6 diskų keitiklis viduje, o ne bagažinėje, o atidarius porankį yra ‘aux’ jungtis, per kurią galima pajungti mp3 grotuvą. Už papildomą kainą galima užsisakyti ‘bose’ audio aparatūrą. Dar viena maža smulkmenėlė, kuri man labai patiko – raktelis, kuris labai smagiai iššoka (truputį skiriasi nuo nuotraukoje esančio – vietoj raudono mygtuko su šauktuku yra juodas su bagažinės atidarymo funkcija). Pavyzdys imtas iš Bentley, o tai jau gan neblogai. Sekantis automobilis – Subaru Outback (2,5 litrų, automatinė pavarų dėžė (Legacy nedavė…)). Buvo dar likę įspūdžiai po Mazda 6, todėl nustebinti buvo sunku. Ir nenustebino. Priešingai – labai nepatogu sėdėt. Ir ne tik man, bet ir mamai. Tikėjausi, kad jausis automobilio aukštis, bet sėdynės atstumas nuo žemės dar mažesnis nei Mazda 6 ir dabartinės mamos ‘96 Honda Accord. Po to jau pripratau. Variklio galingumo nesijautė. Galbūt dėl automatinės pavarų dėžės, gal dėl AWD sistemos, o gal ir dėl to, kad automobilis didelis ir sunkus. Faktas tas, kad tokiam automobiliui 2,5 litrų yra per mažai. Bet šiaip ar taip, mama jei ir ims Subaru, tai tik Legacy sedaną, todėl 2,5 turėtų būt visai nieko. Pervažiavus per policininką (tikrą), man pasirodė per kieta pakaba, o Subaru atstovė minėjo, kad ji dar minkštesnį už Legacy. Posūkiuose tikrai smagu, jaučiasi stabilumas. Salone naudotos medžiagos man sukelė pigumo įspūdį. Ypač pigiai atrodė ant vairo sumontuoti audio valdymo mygtukai. Prisiminiau apie sekvencinę pavarų dėžę, bet mama nedrįso bandyti. O automatinė gr. dėžė jungia pavaras ties 2500-3000 aps/min. Nustebau, kad Mazdoje norint perjungti į aukštesnė pavarą reikia pajudinti į apačią (į galą), o Subaru į viršų (į priekį). Subaru sekvencinėj pavarų dėžei net pavadinimą suteikė – ’sportshift’. Tai tie. Aš visom penkiom už Mazda 6. Mama irgi. Prieš tris karalius jau turbūt užsakinės. Dar iš dienos įspūdžių: pakeičiau nuomonę apie naujosios Imprezos dizainą į gerąją pusę – ją dabar vadinsiu ‘ne pačia baisiausia’. Bet šis titulas galioja tik WRX modifikacijai. Vieną jų iš Subaru salono kaip tik atsiėmė naujasis savininkas, kai grįžom iš testavimo.
