Ar gali pabosti kompiuteris ir internetas? Man pabodo forumai, blogai… Viskas. Pabodo LFS, Gran Turismo 2, Solitaire, Skype… Viskas. Kodėl? Na, suprasčiau, jei taip nutiktų mažai prie kompo praleidžiančiam žmogui. Tačiau aš anksčiau praleisdavau gan nemažai laiko. O dabar tiesiog nenoriu. Tiesa, per kompiuterį žiūriu filmus, todėl jis įjungtas. Va per vakar ir šiandien peržiūrėjau visus 4 turimus ‘AXX’ kino festivalio DVD diskus. Mačiau, kad dar vienas yra, kurio neturiu. Reiks nusipirkt prie progos. Grįžtant prie temos… Nebejungiu Skype. Na, nebent kai labai reikia. Šiandien neprireikė. Nebežaidžiu net LFS… Tingiu gal… Tačiau ši antipatija kilo dėl daug daug streso. Daug daug problemų, ramybės trūkumo. Faktiškai nieko nesinori. Na, norisi daryti namų darbus, bet tingisi. Kūnas pasidalino tarsi į dvi puses – šiaurės vakarų ir pietryčių… Čia taip daugmaž ~. Dar pradėjau jausti, kad šiek tiek protas maišosi… Bet taip nuoširdžiai jaučiu. Naiviai tikiu, kad nepasimaišys ir psichologo pagalbos neprireiks. Na, aš dabar čia viską hiperbolizavau, bet pokyčiai juntami. Jei nuraus stogą, blogą rašysiu – bus gal net įdomus, nes dabar… Nes dabar eisiu žiet ‘Rokis V’. 1#=14#.
Vienratis. 29″
2008-02-27
15:30 – 17:15
Nuvažiuota 6,7 km
Važiavimo trukmė 35 min
Vidutinis greitis 11,6 km/h
Maksimalus greitis 20,2 km/h
Pagaliau pagaliau. Atsidariau naują sezoną su nauju vienračiu. Pasakiškas malonumas važiuoti tokiu dideliu ratu ir net per tokį gan prastą orą. Rieda labai švelniai ir užtikrintai. Greičio zona jau visai kitokia. Nepaisant to, kad kol kas važiavau su 150mm švaistikliais, o ne 125mm, vidutinis greitis buvo didesnis 10%. O dar po ‘žiemos miego’, tai visai gerai. Tiesa, kojas ir visus kitus likusius kaulus, skaudėjo. Maršrutas tradicinis – iki Žliobos ir atgal. Važiuojant į priekį, esant jau netoli Ž, viena motera, kuri ėjo priešais mane į mano pusę, išskėtė rankas ir pasakė ‘ooo’. Kai priartėjau prie jos, paklausė ‘ar malonu?’. Aš aišku skėliau, kad taip. Bet nei šis, nei tas toks ‘gestas’. O važiuojant atgal, prie mano namų, keli pacanai pasiteiravo ‘kaip oras?’. Apibendrinus – važiuti pasaką, bet vienračio laukia pakeitimai (vienas jau įvyko tarp praeito ir šio įrašo – seatpost iš rail type pakeičiau į paprastą, dvigubai lengvesnį, todėl vienratis gal net į 6 kg telpa. Tikrai labai lengvas atrodo): sukeisiu sėdynes (ant 24″ uždėta daug patogesnė) ir pakelsiu šiek tiek, persisuksiu pedalus ant 125mm (didesnis greitis) ir gal persisuksiu pedalus nuo 24″ arba bent jau prisuksiu dar kelis pinsus, nes sukibimo su koja norėtųsi geresnio. PASAKA.
Na aš tiesiog negaliu tuo nepasidalinti… ‘Virtuali kirpykla‘. Tereikia užsidėti ausines (būtinai! patikėkit, verta). Dėl visiško tikroviškumo, atsisėskite ir užsimerkite – tuomet viskas atrodys dar tikroviškiau. Tiesiog stulbinama… Geriausi momentai: kai uždeda maišą ant galvos, kerpa, sušnibžda. Vietomis net bijau, kad neįkirptų į ausį. O jau kai sušnibždėjo, tai atrodė, kad net pasijautė kvėpavimas ir šilčiau prie ausies pasidarė… Tiesiog fantastika!
Pagooglinus: …have-a-virtual-haircut/ ir …how-it-was-done/. Google randa ir dar daugiau tokių įrašų. Tereikia suvesti ką nors panašaus į ‘binaural recording‘. /binaural.html. 0#=13#.
Visų pirma, privalau atprasti ruošti namų darbus taip vėlai. Pradedu dažniausiai apie 20-22. Tiesa, matematiką padariau iškart po pietų. O po to atidėjau beveik viską vakarui. Istoriją pasilikau po ‘Men In Black II’. Filmas baigėsi 23:30. ‘Protingai’ pasielgiau, taip? Turint omeny, kad istorija man jau nesisekė nuo 5 klasės (ar kada ji ten prasidėjo…), tai poelgis LABAI protingas. Gerai išmokt istoriją dar trukdo įsitikinimas, kad istorija nesiseka. Nors aš laikausi minties, kad jei nesiseka, tai nesistengi… Tas pats ir su ’siseka’. Kai apie visuomenėj žinomą žmogų sakoma ‘jam gyvenime sekasi’, tai tera jo paties pastangų rezultatas. Kažkokia ’sėkmė’ nekrenta iš dangaus. Todėl ‘pasisekti’ gali kiekvienam to siekiančiam. Whatever (veža)… Visai ne apie tai aš čia. Atradau (nieko labai stebėtino nesitikėkit), kad muzika labai gerai padeda neužmigt. Dažniausiai smigdavau beskaitydamas istoriją. Tačiau šį kartą klausiau muzikos ir vis dar nemiegu. Gabalai, kurie neleido smigt: Joey Ramone – What a Wonderful World, OK Go – Here It Goes Again, Poliarizuoti Stiklai – Aloyzas, Simple Plan – Happy Together… Dar maniau, kad Arctic Monkeys būtų visai nieko tokioj situacijoj, bet visgi muzika apgaulinga – sukelia daug minčių ir po truputį migdo… Jau beveik 5:30. Sunkiausia 1:00-4:00. Praėjus ketvirtai valandai daug lengviau kovoti su miegu. Net nebereikia kovot, nes nesinori… O šiaip praleidus bemiegę naktį, keltis į mokyklą daug lengviau nei tiems, kurie miegojo, nes jau esi prabudęs. 1#=13#.
Valio valio valio! Turiu naują žvėrį. Kris Holm Mountain 29″. Jau antrą! Šis yra daug geresnis, didesnis, tvirtesnis, brangesnis už pirmąjį. Šis yra NUOSTABUS.
- Balnas – Kris Holm Fusion Freeride
- Balnavamzdis – Kris Holm Rail-Type 300 mm
- Spaustukas – Kris Holm Double Bolt
- Rėmas – Kris Holm 2007 (29″)
- Stebulė – Kris Holm ISIS
- Stipinai – Kris Holm (36)
- Švaistikliai – Kris Holm Dual (125 mm arba 150 mm)
- Pedalai –
- Ratlankis – Kris Holm Mountain 29″
- Padanga – Schwalbe Big Apple (28″x2,35″)
- Kompiuteris – Sigma 1606L DTS (dar neturiu, pirksiu. naudosiu vieną abiems vienračiams)
- Svoris – 6,2 kg (pagal gamintojo tinklalapį)
- Įsigytas – 2008-02-16
Kartais aplanko vaikystės prisiminai… Malonūs (dažniausiai). Todėl nutariau juos užsirašyti ir tuo pačiu pasidalinti su jumis.
Neseniai per televiziją išgirdau Žilvino Žvagulio dainą ‘Neliūdėk, Liūte‘. Vos išgirdau, viską mečiau ir sutelkiau dėmesį į ją. Nesupratau, kodėl ji man sukelia tokius jausmus… Tokius… Liūdnus, bet tuo pačiu atradau ir džiaugsmo… Kiekvieną kartą besiklausant veide pasirodo šypsena, o paakiuose jaučiu besikaupiančias ašaras… Sugraudina mane. Dabar jau per miglą pradedu prisimint, kad vaikystėj kažkada ji man patikdavo. Matyt, ji susisiejo su kažkokiu nutikimu, todėl išliko… Atsisiunčiau aš ją. Video, beje, irgi neblogas. Linksmai Žvagulis ten duodasi…
Tuo pačiu prisiminiau ir rytais per LTV rodomą ‘Respublikos’ reklamėlę… Prieš einant į darželį, dažnai girdėdavau. Dabar iš tos reklamėlės liko tik nuotrupos: vaikas ar keli vaikai; smėlis, valomas nuo kamštuko; žodžiai ‘Respuuublika… Įveikia tylą… Už tave! Ir už draugus…’. NUOSTABI reklama buvo. Originalas skamba daug geriau.
Keistą jausmą – malonų šiurpulį dar kelia dvi dainos: ‘Julee Cruise – Falling‘ dainos instrumentinė versija (geriau žinomą kaip ‘Twin Peaks Theme‘) ir ‘Clint Mansel – Lux Æterna‘ (’Requiem For A Dream Theme’). Tobulumai. 0#=12#.
