Genijus? Šizofrenikas? O aš manau, kad jis tiesiog talentingas. Aišku, talentas niekaip nebūtų prasiskverbęs be jo tikėjimo Vokietija. Jūs tik paklausykit kaip jis šnekėjo – nereikia net mokėt vokiškai, kad pajaustum oratorinę galią. Fiureris numesdavo po kelis kilogramus savo kalbų metų, o moterys tiesiog apsimyždavo jo beklausydamos – ar kas nors šiaip laikais taip sugebėtų?! Nesupraskite klaidingai, aš jo negarbinu, tik gerbiu. Kad ir kiek jis blogo padarė, kad ir kiek nužudė, bet gerbiu (nors dabar žydai netoleruojami visai kaip Hitlerio laikais). Tiesa, tai nebuvo tobulas žmogus, jis turėjo ydų – jis visada mėgo jaunesnes moteris. Ne šiaip jaunesnes, o gerokai – minimum 20 metų jaunesnes. Apie potraukį nepilnametėms net nekalbu… Tačiau tai nesukėlė sunkumų valstybės vadovavimui. Taip pat jį saugojo angelas sargas – jį buvo mėginta nužudyti ne vieną kartą, tačiau niekam nepavykdavo dėl visiškų netikėtumų. Vienas iš pavyzdžių – kažkas su koja patraukė lagaminą su bomba vien dėl to, kad jis truputį trukdė – Hitleriui nuo sprogimo tik suplyšo kelnės ir sprogo ausies būgnelis, o juk galėjo mirti. Būtent po tokių nutikimų fiureris įtikėdavo savo misija laimėti karą, užkariauti daug žemių. Būtent vedamas per didelio pasitikėjimo savimi, jis dažnai nudegdavo – norėdavo aprėpti per daug, bet neaprėpdavo nieko. Taip pat Hitlerį dažnai išduodavo tie, iš kurių to nesitikėdavo. Viskas susimetė į krūvą ir jo ligos dar labiau pablogėjo. Galiausiai prasidėjo paranoja, ‘misija’ ėjo šuniui ant uodegos – nusižudė, dieną prieš tai vedęs Eva Braun. Garbingai žuvo – vis geriau nei papult į priešų nelaisvę. Jis buvo vegetaras, beje. Ironija – žudė žmonės, bet negalėjo žudyt gyvūnų. Ar jis nusipelnė pagarbos? 0#=64#.
Nuo 2005 metų ši diena – blogadienis. Pagal idėją, reiktų išrinkti (pareklamuoti) 5 blogus, kuriais aš žaviuosi. Man sunku nebus (eilės tvarka reikšmės neturi):
1. eta.aquarii.dreamjournal – visuomet įdomūs, stulbinantys, netikėti sapnai. Visi, besidomintys, mėgstantys sapnus, turėtų įsimest šį blogą į bookmarkus.
2. The Odessa Blog – draugo (ir klasioko) blogas, todėl vien dėl to man jis įdomus. Kitiems blogas įdomus gali pasirodyti dėl rašymo stiliaus – maloniai ir greitai skaitosi, daug originalių, keistų minčių (yra ir sapnų).
3. Barakas – labai linksmas, nuotaikingas studentų gyvenimas barake. Dažnai stebiuosi išradingumų, idėjomis, o ir rašymo stilius labai patinka.
4. Žmogus, turintis ką pasakyti – dviejų brolių blogas. Visada rimti ir įdomūs straipsniai, sukeliantys įvairiausių minčių. Taip pat puikiai praplečiamos žinios – naudos apstu.
5. You like it? – įvairiausių įrengimų blogas. Daugiau ir neverta aprašinėt – tiesiog eini į blogą, žiūri ir skaitai.
Su blogų diena visus ir su ateinančia rugsėjo 1-ąja! 5#=64#.
Guliu guliu, pakėliau galvą ir matau keistos formos mėnulį. WTF? That fcuk – mėnulio užtemimas. Ką tik visiškai užtemo. 4#=59#. moon.jpg
Stovėjau eilėj Lietuvos – Baltarusijos pasienyje. Važiavau iš Baltarusijos atgal į Tėvynę su tėvo Renault Safrane. Automobiliai po truputį judėjo. Mačiau tą vyrą, kuris tikrina automobilius ir laukiau, kada gi pagaliau ateis mano eilė. ‘Negalima vežtis tiek daug maisto iš Baltarusijos’. Aš, aišku, pradėjau išsisukinėt, kad seneliai tiek įdėjo, o aš pirmą kartą važiuoju ir nežinojau, kad negalima. Leido važiuot. Aš apsidžiaugiau, įmušiau pirmą bėgį ir jau norėjau važiuot, bet dar kažko panoro… ‘Kiek liko kilometrų važiuot su tokiu kiekiu benzino?’ (suprast, su likusiu bake)… Pradėjau spaudinėt borto kompiuterį ir išpyškinau ‘800 tūkstančių’. Aišku, skaičius nerealus, todėl jam kilo kažinkažkoks įtarimas ir pasakė išlipt. ‘Praeik šia balta linija’ ir aš praėjau, bet nukrypavau į dešinę. ‘Palaukit, leiskit pabandyti dar kartą, man trukdė šie sunkūs maišai’ – padėjau maišus į automobilį ir bandau dar kartą. Praėjau visą liniją, bet jos gale tiesiog nubėgau į dešinę. Teko pūsti į alkotesterį, bet šis buvo kitoks, nei įprastai būna – iš aparačiuko išlindusi ilga, kaip radijo, antena į kurią man pūsti tereikėjo tiek, kad tik vos vos oras užkliūdytų ją. 1,13 promilės. Aš nustebau, kad tiek daug, bet sugalvojau, kad visai aš ne girtas, ten tiesiog buvo nuliukas, bet alkotesteris buvo sugedęs ir nerodė kelių pagaliukų (na, kai skaičiuotuvuose – nuliukas susideda iš šešių brūkšniukų), todėl atrodė, kad ten vienetukas. Tada save pažadinau.
Mašinoje buvau aš, Guoda ir Saulius. Pastačiau automobilį aikštelėj ir nuėjom į parduotuvę (man panašu į Madą Viršuliškėse). Aš ieškojau metalinės dėžutės tabakui. Tokios, kuri atsidaro paspaudus dangtelio viršų, o užsidaro suspaudus šonus (man ir realiai jos reiktų, ne tik sapne). Užėjom į kažkokią parduotuvę, nusipirkau tą dėžutę, tačiau tik vieną. Kažkodėl panorau nusipirkti ir antrą, pasiteisindamas tuo, kad viena mėtiniui, o kita abrikosiniui tabakui. Nuėjom į kitą parduotuvę. Ten visko buvo daug, todėl nuėjau prie pardavėjos, tačiau ji demonstratyviai nusisuko ir pasakė ‘tavo ilgi ir netvarkingi plaukai, aš tavęs neaptarnausiu’. Aš, aišku, supykau, padariau kažką su kažkokiu pirkiniu ir išėjau. Pradėjo kaukti sirenos – pardavėja turbūt pagalvojo, kad aš kažką pavogiau (bent jau tokios mintys tuo metu buvo mano galvoje). Aš piktas ėjau, nebėgau, bet Guo suriko ‘policija atbėga’, todėl visgi teko bėgti. Nubėgom į automobilių aikštelę ir pasislėpėm už automobilių, bet mus pastebėjo. ‘Rankas aukštyn!’ ir stvėrė vienas iš padlų mano rankas ir surakino jas už nugaros. Vėliau veidu teko liesti kažkokio automobilio kapotą – pasigirdo šūvis ir aš apsimečiau negyvu. Mane laikantis padla mane krutino ir šaukė ‘tu jį nušovei’. Jis pakėlė pistoletą ir nušovė tą policininką, kuris mane neva nušovė. Prabilau ‘aš gyvas’. Pasigirdo keiksmai…
