Ar ne keista, kad Lapkričio 1 diena yra ne tik ‘visų šventųjų diena‘, bet ir ‘tarptautinė vyrų diena‘? Aišku, šioje paralelėje dar galima įžvelgti panašumų. Na o bet tačiau, tai ne tik šių dviejų dienų diena… ‘Tarptautinė narkotikų vartotojų diena‘ – nustebau, kad ne ‘narkomanų diena’. Faktiškai, šią dieną švenčia beveik visi – ir narkomanai, ir vyrai, ir šventieji. Nešvenčia tik moterys… Oi, ne – pamiršau, kad moterys irgi vartoja narkotikus. Įdomu, su kuria iš šių švenčių ryt mane pasveikins. Šis įrašas keistesnis už patį pasaulį. 0#=78#.
Vakar oficialiai pakeista pavardė. Gavau naują gimimo liudijimą ir pavardės pakeitimo liudijimą. Valio. O dabar prasidės linksmiausia dalis – paso, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelės ir kitų dokumentų keitimas. 3#=78#.
Važinėjau po Vilnių ir taisiau gatves. Turėjau žemėlapy, mobilųjį telefoną ir to man pakako – užsakovas paskambindavo, aš atvažiuodavau ir per porą minučių sutvarkydavau šimtus metrų kelio dangos (rankomis). Kai dirbdavau, galvoje kažkoks pašalinis balsas kalbėdavo apie pasaulio pabaigą, apie žmonijos ateitį, apie visos visatos ateitį. Aš į tai nereagavau, galvojau, kad šiaip koks žmogus įsibrovęs į mano sąmonę pokštauja. Vakare po darbų į svečius atėjo Guoda ir ji privertė sunerimti dėl tų balsų – sakė, kad tas vyras, kuris kalba galvoje, mėgins mane valdyti – lieps daryti įvairius nusikaltimus ir panašiai. Kitą dieną man pavyko pasikalbėti su tuo vyru, kuris su manimi kalbasi mano paties galvoje – sužinojau, kad tai yra Simon Dun***. Aš susiradau knygų. Bibliotekininkė pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu ir paklausė kur tas knygas radau. Nuvedžiau ją iki to skyriaus, bet jo nebebuvo… Atsivertęs vieną knygų, ant kurios viršelio buvo ir pats Simonas, pamačiau, kad knygos išleidimo data – 2032 metai… Bibliotekininkė nieko nesakiusi mane išvarė kartu su visomis knygomis (kokios 8 ar 9). Nuvažiavau pas Guodą ir ji pastebėjo, kad Simono veido bruožai panašūs į mano – skirtumas tik amžiuje. Pavarčiau knygą – joje smulkiai surašyti visokie svarbūs įvykiai chronologine tvarka – nuo 2006 iki 23** metų. Guoda milžiniškomis akimis pažiūrėjo į mane ir pasakė ‘tu esi tas‘.
Buvau gi Kaune. Aplankiau ir S. Nėries, ir M. K. Čiurlionio, ir Maironio muziejus. Bet čia nesvarbu. Svarbiausia tai, kad pakeičiau nuomonę apie šį miestą – nėra jau taip blogai – ir Kaune galima gyventi. Tiesa, iš tokio ganėtinai trumpo paviešėjimo spręsti negaliu, bet pirmas įspūdis tikrai geras. Va. Turėjom truputį laisvo laiko, todėl nuėjom į Pizza Jazz ir ten atsisėdom prie biologų, kurie išėjo vos tik mums atnešė picas, todėl nereikėjo valgyti ant stalo kampučio. Dar truputį pasitrynėm Laisvės alėjoj ir tiek… Apibendrinu: kelionė patiko, muziejai patiko, miestas patiko, autobusas nepatiko (nes jo stabdžiams kažkas blogai). Daug nerašau, nes daug įdomiau nuotraukos. Ir du video čia: vienas ir du. 3#=75#.
1. Gavau pasą su nauja pavarde. Ir jame buvo 2 tušti laukeliai – gimimo data ir tautybė. Parodžiau klasiokams ir jie išsigandę į mane žiūrėjo. Taip, lyg būčiau ne žmogus.
2. Per televizorių žiūrėjau Formulę 1, bet lenktynes sustabdė, nes iškart po apšilimo rato pradėjo stipriai lyti. Vėliau prasidėjo ir kruša. Vietoj lenktynių buvo kažkoks lievas koncertas… Taip pat bolidus duodavo išbandyti paprastiems žmonėms – mačiau, kaip viena mergina nulėkė kažkur už trasos ir vos neatsitrenkė į žmones, kurie sėdėjo ant suoliuko. Kai pavažiavo atgal, pažiūrėjo į operatorių ir nusišypsojo. Tada įsijungiau Glocko (kuris atrodė kaip Rosbergo ir Vettelio miksas) interviu – jis labai neramus buvo, drebėjo, vaikščiojo pirmyn ir atgal, kai jo klausinėjo. ‘Ką galite pasakyti apie tuos pilotus, apie kuriuos praeitą lenktynių savaitgalį nešnekėjot?’. Glockas nusišypsojo ir pasakė ‘Tai Fisichella ir Sutilas. Apie juos nėr ko sakyt’. Prabudau 9:30, nes išsigandau, kad pražiopsojau lenktynes (po 10 minučių – 10:00).
