Atsidariau garažą, įvažiavau su Honda į vidų… Prie vartų stovėjo vyras. ‘Geri vartai – ir kokybiški, ir gražūs’ – apžiūrinėjo ir kalbėjo. Priėjau, pasakiau kur galima įsigyti tokius pačius – per tą laiką atėjo dar keli vyrukai. Visi pradėjo žavėtis vartais. Po kurio laiko jie nuėjo, todėl vartus uždarinėjau. Neužsidaro. ‘Sugadino, padlos, beapžiūrinėdami’ – suburbėjau. Išgirdau automobilį – atsisukau – tėvas su sena sena žalia silke – 1,8 mechaninė, be jokių privalumų, paprasčiausias modelis. Nustebęs žiūrėjau… ‘Tėvai, o kur Renūškę padėjai?’ – paklausęs apžiūrinėjau silkę, kuri buvo tikrai siaubinga. O tėvas išsišiepęs tepasakė ‘pardaviau aš tą prancūzą – nepatiko’.
Ėjau Pilies gatve į Rotušęs pusę. Priėjau Stiklių gatvę (kuri sapne buvo anksčiau, nei realiai) – dešinėj buvo restoraaanas (visai ne toks, koks realiai) – lauke buvo stalai, visi buvo labai gražiai apsirengę, bet valgė iš visokių kibirų, ėdžių ir lovių – kaip kad gyvuliai ėda pašarus. Pasukau į Stiklių gatvę. Ėjau ėjau… Siaura, tamsu ir priėjau akligatvį – gatvė baigėsi – prieš mane tebuvo mūrinė siena su lentele, ant kurios baltomis raidėmis užrašyta ‘Stikliai’.
1. Atvažiavau į mokyklą, bet nebuvo vietos aikštelėj. Išvis pasistačiau kažkur toli Šeškinėj… Po pamokų grįžau prie Hondos – apdaužyta, apipaišyta – suniokota. Priekis dar ganėtinai sveikas, bet iš galo nieko nelikę, taip pat ir dešiniam šonui nepagailėta jėgų. Įsėdau, pabandžiau užvest – užsiveda. Sėdžiu sėdžiu ir BACH kažkas įvažiavo į galą. ‘Nu jofana’ pagalvojau. Išlipau – BMW ir pacanas. Sako ‘ji jau buvo apdaužyta’. Iškviečiau policiją ir įsėdau į Hondą. BACH! – Sharanas į galą įvažiavo ir nuvažiavo – nespėjau numerių užsirašyt. Apsidairiau – nebuvo ir BMW su pacanu. Atvažiavo policija: ‘kaltininkų nėr, nieko negalim padaryt’. Likau aš. Aš ir Honda, iš kurios nieko nebeliko…
2. Su kate ėjau senamiesčiu. Priėjom kažkokius didelius vartus ir katė iššoko iš rankų, palindo po vartais ir nubėgo kažkur. Mačiau, kad už vartų yra šuo ir pelė. Grįžo mano katė – ant galvos prisiūta kipa (žydiška kepurėlė), į ausis įverti auskarai… Spustelėjau knopkę esančią prie vartų – atbėgo kažkoks vaikis… ‘Atsiprašau, kad taip pasielgiau su katinu’ ir nubėgo atgal. Po minutės ar dviejų atėjo vyras ir nuėmė kipą nuo galvos ir auskarus nuo ausų.
